Kalba ekspertai

Kokiuose daugiabučiuose gyvensime ateityje?

Įmonės „Mano Būstas“ generalinis direktorius Vytautas Turonis

Šiandien pastatų ir aplinkos valdymas ženkliai skiriasi nuo to, koks jis buvo prieš keletą dešimtmečių, o dėmesys infrastruktūrai ir gyventojų patogumui vejasi Vakarų Europos lygį. Išmaniosios technologijos vis labiau lengvina gyventojų buities rūpesčius, tad ne išimtis ir daugiabučių namų priežiūra, kuri pamažu, bet užtikrintai įsitvirtina skaitmenizacijos procesuose.

Kaip atrodys daugiabučių namų kvartalai, kokios inovacijos pasieks jų gyventojus, kaip artimiausią dešimtmetį bus vykdoma būsto priežiūra bei kada šioje srityje įvyks skaitmenizacijos ir robotizacijos revoliucija „Kalba Šiauliai“ klausė daugiabučių namų administravimo bendrovės „Mano Būstas“ generalinio direktoriaus Vytauto Turonio.

Nors daugiabučiai namai ir aplinka šalia jų pamažu gražėja, tačiau sutikite, kad Lietuvoje yra daug namų, kurių būklė tikrai nežavi. Ar tokie namai turi perspektyvą ir viltį atgimti?

Tikrai sutinku, kad nemažai sovietmečio palikimu vadinamų namų rėžia akį, o tokio būsto išlaikymas, jei jo priežiūra yra netinkama, siurbia gyventojų pinigus. Tačiau pritariu, jog bendras daugiabučių namų veidas po truputį gražėja. Ir kalbu ne tik apie kompleksiškai renovuotus namus. Džiugina tai, jog vis daugiau tokių namų savininkų suvokia, kad norint gyventi gražiai ir taupiai, būtina investuoti į namo priežiūrą. Kalbu ne tik apie dideles investicijas, bet ir apie mažus žingsnius, kurių visuma padeda užtikrinti tinkamą pastato funkcionavimą. Ir jei ekonomika toliau augs, o žmonių perkamoji galia didės, tikiu, kad daugiabučių priežiūros srityje įvyks teigiamų pokyčių.

Jau kurį laiką šalies didmiesčiuose, o ypač Vilniuje, statomi ištisi daugiabučių namų kvartalai. Ne visi jie yra darnaus vystymo pavyzdys. Jūsų nuomone, kaip turėtų atrodyti šiuolaikiški daugiabučių namų kvartalai ir kuo jie būtų išskirtiniai?

Jei kalbėtume apie darnios plėtros viziją, į šį klausimą geriau galėtų atsakyti architektai arba miesto plėtros specialistai, nes iš esmės nuo jų sprendimų ir priklauso kvartalų formavimo politika. Tačiau jei klausiate, kaip turėtų atrodytų šiuolaikiški daugiabučiai ir juos supanti aplinka, tuomet mano vizija glaudžiai pinasi su skaitmenizacijos procesais ir išmaniųjų technologijų plėtra.

Ką turite galvoje?

Kalbu apie šiuolaikinių technologijų naudojimą daugiabučių namų priežiūros srityje. Jau dabar „Mano Būsto“ grupės įmonės diegia pirmuosius sprendimus, kurie priskiriami išmaniosioms arba tiesiog šiuolaikiškoms technologijoms. Pavyzdžiui, prieš gerą pusmetį daugiabučių namų stogus ir fasadus pradėjome apžiūrinėti su dronais, užuot lipdami ir viską fiksuodami plika akimi. Toks sprendimas pasiteisino, nes jis ir greitesnis, ir tikslesnis, ir pigesnis. Praėjusių metų pabaigoje daugiabučių gyventojams pirmieji ir vieninteliai Lietuvoje pristatėme savitarnos portalą bei išmaniąją programėlę „eBūstas“. Tai dar viena šiuolaikiška paslauga, kuri daugiabučio savininkams ženkliai palengvina su būsto priežiūros klausimais susijusius sprendimus. Taip pat savo veikloje pradėjome tam tikrų procesų robotizavimą. Be to, jau kurį laiką techninis įmonės personalas visus pranešimus apie gedimus namuose gauna tiesiai į savo išmaniuosius įrenginius. Taigi, visas procesas skaitmenizuotas, nuolat stebimas, vykdoma jo kontrolė, o tai reiškia, kad nė vienas pranešimas nepasimeta. Jeigu kažkas įvyksta, visada sistemoje galime matyti, kas, kaip ir kodėl. Ir visa tai dėl klientų, kad jiems kiltų kuo mažiau rūpesčių dėl savo daugiabučių namų priežiūros.

Bet grįžkime prie daugiabučių namų kvartalų vizijos. Kokie jie šiandien ir kokie galėtų būti netolimoje ateityje?

Aš įsivaizduoju, kad daugiabučiai namai ir aplinka šalia jų turėtų funkcionuoti kaip vienas darnus organizmas. Greta pastatų turėtų būti įrengtos modernios ir saugios dviračių saugyklos, teritorija stebima vaizdo kameromis, vaikams įrengtos šiuolaikiškos žaidimo aikštelės, elektromobilių įkrovimo stotelės ir t.t.

Išvardijote nemažai dalykų, tačiau žvelgiant į dabartinį kvartalų išdėstymą – kur visa tai sutalpinti?

Tai tikrai nėra problema. Jei pažvelgtume į panašius daugiabučių namų kvartalus kad ir buvusioje Rytų Vokietijoje, ten yra faktiškai viskas, ką jau išvardinau. Ir dar daugiau. Vakaruose daugiabučių valdytojai siūlo gyventojams daug komfortą ir kasdienę buitį gerinančių sprendimų, tokių kaip papildomos laisvalaikio zonos daugiabutyje, budintis personalas senyviems žmonėms prižiūrėti, skaityklas ir pan.

Ar Jūsų išvardintus patogumus būtų įmanoma pritaikyti ir Lietuvoje?

Aišku, viskas priklauso nuo žmonių ekonominės galios ir mums dar toloka iki mano paminėtos Vokietijos. Tačiau net ir senuose daugiabučiuose namuose yra daug neišnaudotų erdvių, kurias būtų galima paversti laisvalaikio praleidimo zonomis. Pavyzdžiui, plokštieji stogai. Tinkamai juos sutvarkius, ten galima įrengti poilsio zonas. Arba daugiabučių rūsiai, kurie šiandien daugeliu atvejų yra tapę nereikalingų daiktų kaupyklomis. Teisingai sutvarkius jų infrastruktūrą, čia galėtų įsikurti dienos centrai arba vaikų laisvalaikio praleidimo zonos. Įrengus vaizdo stebėjimo kameras, tėvai savo išmaniuosiuose įrenginiuose bet kada galėtų matyti, ar saugūs jų vaikai. Žodžiu, galimybių yra daug, tačiau pirmiausia to turi norėti patys gyventojai.

Pastaruoju metu daug kalbama apie energijos išteklių taupymą daugiabučiuose. Naujuose namuose tai nėra taip aktualu. Tačiau ką daryti su senos statybos pastatais, vargu ar pavyks juos visus kompleksiškai renovuoti?

Jau kelintus metus iš eilės pasaulyje pinga alternatyvūs energijos šaltiniai. Lietuva – taip pat ne išimtis. Be to, sparčiai didėja ir saulės energetikos efektyvumas. Jeigu šios tendencijos išliks ir ateityje, būtų galima kalbėti ir apie senuose daugiabučiuose esančių šilumos šaltinių decentralizaciją. Kitaip sakant, jei alternatyvi energetika taps pigesnė, matau visas galimybes daugiabučių gyventojams atsijungti nuo centrinio šildymo sistemų ir įdarbinti saulės energiją arba šilumos siurblius. Technologiškai ta padaryti įmanoma net ir senos statybos daugiabučiuose.

O kaip gyventojai gali taupyti energijos išteklius dabar, nelaukiant, kada įvyks didžioji alternatyvių energijos šaltinių revoliucija?

Kiekviename sename daugiabutyje galima įdiegti šilumą taupančias priemones, vykdyti išmaniąją energijos suvartojimo analizę, skaičiuoti suvartotus energijos kiekius ir pagal tai sudaryti ilgalaikių taupymo priemonių planą. Ir čia nėra vizija – „Mano Būsto“ grupės įmonės tą sėkmingai daro jau nuo 2011-ųjų. Žinoma, prie to turi prisidėti ir patys gyventojai, nes jie yra tikrieji savo turto šeimininkai.

Jūsų nuomone, ar globalus interneto tinklas dar giliau skverbsis į daugiabučių gyventojų buitį? Ar išmaniosios programėlės palengvins daugiabučių priežiūros klausimus?

Kaip minėjau, jau dabar mūsų įmonių grupės klientai per išmaniąją programėlę gali apmokėti sąskaitas, registruoti gedimus siunčiant nuotraukas, virtualiai bendrauti su namo vadybininku, dalyvauti apklausose, gauti personalizuotus pasiūlymus. Žmonėms net nereikia kelti kojų iš namų – daugelį dalykų galima išspręsti naudojantis išmaniuoju telefonu. Neabejoju, kad tai tik pradžia, nes ateitis priklauso internetui, kai gyventojai daugelį paslaugų galės užsisakyti vos keliais mygtukų paspaudimais savo telefone ar planšetėje. Ir gyventojai pirmenybę teiks tiems, kas žengs koja kojon su technologijų sparta, stumdami į šalį tradicinius paslaugų teikėjus.