Kalba gyventojai Metų kaimynas 2018

Mindaugas iš Dainų g.: „Tai bus pirmoji kaimynų šventė visam Pietiniam“

Iniciatyvus vyras nesupranta, kai kaimynai nebendrauja tarpusavyje, todėl skatina visus tarpusavyje bendrauti: „Visuomet sakiau, kad geras draugas – auksas, o kaimynas – lobis“
Mindaugui atrodo keista, kai kaimynai nebendrauja, todėl savo pavyzdžiu visus skatina burtis į bendruomenę: „Visuomet sakiau, kad geras draugas – auksas, o kaimynas – lobis“

Mindaugas, gyvenantis Dainų g., 58-uoju numeriu pažymėta name, stengiasi kaimynus suburti talkoms, bendravimui ir net draugystėms. O geužės 25-ąją Pietiniame rajone aidės kaimynų juokas, mat iniciatyvus vyras kartu su kitais namo gyventojais organizuoja pirmąją Kaimynų šventę, kuri suburs visus šalia gyvenančius.

Papasakokite, kaip ir kodėl nusprendėte suburti savo kaimynus?

Aš pats esu iš mažo Žemaitijos miestelio ir man labai keista, kai kaimynai užsidaro duris ir tas jų pasaulis sumažėja. Esu tos nuomonės, kad geras draugas – auksas, o kaimynas – lobis. Ir pats, kaip namo pirmininkas, skatinu, kad žmonės pažinotų vieni kitus, keistųsi telefono numeriais. Per šventes, Naujus metus – juk smagu išeiti visiems kartu pasižiūrėti, pasveikinti vieniems kitus. Visi čia tokiu dalykus buvo pamiršę.

Stengiamės palaikyti kontaktus, skatinu visus bendrauti, kad neužsidarytų tam savo pasauly. Juk viską reikia pradėti daryti nuo savęs. Jau ir talką susiorganizuojam, o šiais metais darysim namo kaimynų šventę. Ir kiek organizatorių atsirado – visi už.

Kaip kilo idėja surengti kaimynų šventę?

Labai paprastai – esu ne vieno namo pirmininkas ir Daugėliuose yra namas, kuriame tokia šventė jau vyksta ne vienerius metus. Ta šventė čia taip ir susibūrė. O kai pagalvoji, kai tapau namo pirmininku, viskas prasidėjo nuo paprasčiausios talkos: reikėjo nuvalyti voratinklius. Atrodė, misija neįmanoma, bet atėjo trys žmonės iš šimto aštuonių butų. Bet reikėjo tik padėkoti už darbą skelbimų lentoje. Ir jūs neįsivaizduojat – kitą kartą jau patys kaimynai klausinėjo: „Kada bus talka?“.

Po tokių iniciatyvų jau ir mūsų „seniukai“ nebepyksta, kai vaikas garsiau su dviračiu po langais pravažiuoja, supranta. Mes jau kalbam, kad ir smėlio dėžės, kurios dabar kitoje namo pusėje panaikintos, reikalingos vaikams.

Tai ta šventė tam, kad žmonėms būtų paprasčiau susipažinti, linksmiau pabūti, pabandyti suburti kiemo vaikus.

Ar sieksite, kad Jūsų organizuojama Kaimynų šventė taptų tęstiniu renginiu?

Vienareikšmiškai. Dabar visi klausinėja, ką galima dar padaryti, koks biudžetas reikalingas. O aš galvoju, kad pirmiausia reikia pradėti nuo savęs. Tai visi kažkaip randa kaip tai padaryti: kažkas turi stalą, kažkas maišų, kažkas – kolonėlę ar senovines slides. Tikrai rasim, kaip viską panaudoti. Susiradom batutą, prisigalvojom visokių atrakcijų – bus labai smagu.

Tai bus pirmoji tokia Jūsų kaimynų šventė?

Manau, kad visam Pietiniam bus pirmoji.

O paskui visi kartu gal pradėsite švęsti ir kitas šventes?

Toli nereikia žiūrėti – per praėjusias Kalėdas vaikščiojau persirengęs Kalėdų seneliu. Buvau uždėjęs reklamą ant automobilio, tai vaikai galvojo, kad Kalėdų senelis juos stebi, o po to visi kaimynai prašė: „Tik nenusipuošk, vaikai kokie geri“. Tai dvi savaites iki Kalėdų visi turėjom auksinius vaikus. O per šventes stengėmės juos aplankyti – juk nesunku, visi čia pat.

Sakėte, esate ne vieno namo pirmininkas – ar nepasimetate, kurie čia tie tikrieji kaimynai, nepamirštate vardų?

Vardų visų gal ir nepamenu, bet iš matymo tikrai visus atsimenu. Ir kieno, pavyzdžiui, jubiliejai – visus žinau. Ir mes tikrai stengiamės pasveikinti mūsų senolius. Jie labai būna nustebę ir džiaugiasi – niekada nėra gavę tokios dovanos iš kaimynų.

Ar Jūsų name kaimynai padeda vieni kitiems, pavyzdžiui, kam nors išvažiavus, kai reikia palaistyti gėles, prižiūrėti gyvūnus ar net vaikus?

Tikrai taip. Na, pavyzdžiui, kai važiuojame į darželį, tai ne tik savo vaikus paimam, bet ir kaimynų. Kitą kartą veža mūsų vaikus. Ir šunį yra tekę prižiūrėti, nors patys jo niekada nelaikėme, bet jis puikiausiai pas mus įsikūrė. Dar ir dabar užeina pas mus, kadangi gyvename antrame aukšte. Stengiamės tą įgyvendinti, ir man labai smagu, kai žmonės taip bendrauja. Nes, kaip jau minėjau, kai gyvenau mažame miestelyje, mes vieni kitus pažinojom – kas atvažiavo arba pasirodė naujas žmogus ir mes jau apie jį žinom. O čia taip nebuvo, bet po truputį tai išgyvendinam.

Vadinasi, visas iniciatyvumas ir noras burti bendruomenę kyla iš to, kad gyvenote mažo miestelio bendruomenėje?

Manau, kad taip. Dar esu ir iš didelės šeimos, tai man tiesiog nesuprantamas toks dalykas, kai tarpusavyje niekas nebendrauja. Buvo dabar toks atvejis, kad mes dirbom, o pas mus atvažiavo tėvai, tai kaimynė, nors tėvų nepažįsta, bet jau išlindusi sako: „Aš mačiau, kad išvažiavo.“ Vadinasi, žino, kad mūsų nėra. Arba, tarkim, kokios avarijos name – visą laiką kas nors turi kaimyno raktą nuo buto ir galim greitai problemas išspręsti. Tai labai džiugu.

Tai dabar kokią aplinką susitvarkyti, jau ne problema?

Iš pradžių buvo: „Kodėl aš, o ne jis?“ Bet gal tiesiog to pavyzdžio trūko. Na, tarkim, reikėjo žolę pjauti ir visi svarstė – kas galėtų tai padaryti? Kiek mes galim skirti lėšų? Aš pasakiau: „Galiu padaryti tai už dyka“, – tai visiems buvo labai keista. Paskui atsirado kiti iniciatyvūs žmonės, kurie apsiėmė tai daryti, nes pasirodo, jiems labai patinka žolę pjauti. Bet iki tol jie nieko nesakė.

Apibūdinkite, kas Jums yra geras kaimynas?

Geras kaimynas, kaip ir sakiau: draugas – auksas, o kaimynas – lobis. Tai tas kaimynas turi būti arčiau už giminę, saugiau už policiją, nes, pavyzdžiui, policija atvažiuos už 15 minučių, kaimynas ateis dabar. Močiutei reikia kraujospūdį pamatuoti, gydytoją kol išsikvies, kol atvažiuos, o kaimynas gali pamatuoti labai greitai. Kaimynas yra tas, kuriuo gali pasitikėti.

Ačiū už pokalbį!