Kalba gyventojai

5 gyvenimo taisyklės iš šimtametės lūpų 

Šiaulietė Paulina Beniušienė vos prieš mėnesį atšventė savo 100 metų jubiliejų. Su „Kalba Šiauliai“ ilgaamžė pasidalijo 5 patarimais, kuriuos nuolat reiktų sau prisiminti, norint džiaugtis gyvenimu.

  1. Vertink tą, kuris yra šalia.

Nors Paulina savo vyrą palaidojo net prieš 40 metų, ji, jaučianti  jo ilgesį iki pat dabar, yra tikra, kad pragyventų metų su savo vyru niekada nenorėtų iškeisti ar pamiršti. Kaip pasakoja šimtametė, nereikia įsivaizduoti, jog jų šeima buvo ideali. Anaiptol – joje buvo ir pykčių, ir ginčų, ir nepasitenkinimo, tačiau, anot jos, niekada, net ir didžiausių kivirčų metu, nereikia pamiršti, jog šaukdama ant savo vyro ir su pykčiu žiūrėdama jam į akis, tu matai tą patį žmogų, kurį pamilai ir myli iki šiol. „Mano taktika buvo tokia: jei jauti, jog pasakysi daugiau nei norėtum, ar tą patį išgirsi iš jo – ramiai uždaryk duris ir pusę valandos pasivaikščiok lauke. Tada grįš ir sakyk viską, kas ant liežuvio galo, nes tai bus tik tie žodžiai, kuriuos išties yra reikalas ištarti. Skamba ne taip ir lengvai, rūsčiausių veidų ir garsiausių šauksmų viduryje ramiai uždaryti duris. Ir nesakau, kad buvo lengva, būdavo, jog išėjusi aš ne ramiai vaikštinėdavau, o gandro dydžio žingsniais skrosdavau visą kiemą. Ar padėdavo? Labai!“

  1. Negyvenk šimtų gyvenimų – gyvenk tik vieną ir tą tik savo.

Kadangi Paulina save apibūdina kaip bendrauti mėgstančią asmenybę, ji pripažįsta, jog per šimtą metų ji sutiko tikrai labai daug žmonių, tarp kurių buvo visokių: ir piktesnių, ir draugiškesnių, ir tokių, kurie neklausti kartojo, ką daryti ir ko ne. Buvo ir tų, kurie kritikavo, buvo ir tų, kurie gyrė ar guodė. Visgi, garbaus amžiaus sulaukusi moteris tikina, visada galvojusi savo galva ir niekada ant nieko rimtai nepykusi, o jei pyko ant jos, tai jau jų pasirinkimas: „Jei būčiau pergyvenusi ar stresavusi dėl kitų žodžių, įsižeidusi ar verkusi, turbūt čia manęs jau nebebūtų. Aš gyvenu sau, tu gyvenk sau. Pyktis kenkia, jei nori kenk sau, bet aš visada rinkausi atvirkščiai“, – teigia Paulina.

  1. Laikas svarbu. Mylėk jį, bet nebūk nemokša, klausinėdamas savęs ar kitų, kodėl jis ėmė ir pasibaigė.

Kaip teigia pati P. Beniušienė, yra vienas dalykas, kuris jungė ir jungs visus, nesvarbu, ar tu karalius, ar pasiuntinys. Ar gyveni šiandien ar gyvenai prieš šimtą metų. Laiko reikšmė nuo to nesikeičia, nes jis ateina visiems ir viskam, tai gal tiesiog imk ir išmok atsisveikinti. Pati Paulina pripažįsta, jog kalbos lengvesnės nei darbai, bet suvokimas padeda. Šimtametė, palaidojusi savo vyrą, kuomet jai buvo 60, po jo mirties bent du metus labai išgyveno, bet tas pats laikas, kurį ji taip kaltino, ėmė jai ir padėjo: užsimiršti, susitaikyti, suprasti ir eiti tolesniu gyvenimo keliu.

  1. Humoras išgelbės pasaulį? Na, mane tai tikrai!

Ne tik Paulinos dukra, kuri šiuo metu rūpinasi savo mama, bet ir didelis būrys anūkų bei proanūkių žino apie gerą Paulinos humoro jausmą. Ji ne tik mėgsta klausytis juokingų istorijų, bet dar labiau mėgsta jas pasakoti pati. Net dabar, sulaukus šimto metų jubiliejaus, ilgaamžė prisimena ne vieną anekdotą, prajuokinantį ne tik ją pačią, bet ir visus aplinkinius. „Kaip jau sakiau, gyvenimas yra vienas, geriau jau jį nugyventi su šypsena veide, nei nuo ašarų apsunkusiomis akimis. Juoktis sveika, argi ne taip?“, – linksmu veidu tvirtina Paulina.

  1. Mano dieta – saikas.

Šimtametė šiaulietė teigia, niekada gyvenime nesilaikiusi jokių dietų ir, apskritai, apie maistą per daug negalvodavo: „Visada valgiau viską: ir cepelinus, ir maltinius. Dar ir dabar dažnai dukters paprašau lašinių su juoda duona. Man tai ir skanu, ir sveika. Jei reiktų išsirinkti mėgstamiausią patiekalą, tai be konkurencijos būtų barščių sriuba. Kadangi visą gyvenimą gyvenau kaime, iš parduotuvės mažai ką bepirkdavau, visko turėjau pati: darže nuo agurkų iki bulvių, tvarte – vištų, karvių ir dar kiaulių! Kaip čia dabar sako? Mano maistas buvo… Ekologiškas! Bet svarbiausia, man atrodo, jog gyvenime būtinas – saikas. Ir valgant pietus, ir galvojant apie kitus.

Paulina Beniušienė visus pasitinka su šypsena (Giedriaus Baranausko nuotr.)