Kalba ekspertai Naudinga žinoti

Banalios avarijos smogia per kišenę. Kaip išvengti neplanuotų nuostolių?

Prieš keletą savaičių viename šalies daugiabučių įvyko avariją, kurią gyventojai atsimins dar ilgai. Dėl bute trūkusio ventilio buvo apgadinta ne tik namo laiptinė, sienos ir lubos, bet ir brangūs liftai bei jų mechanizmai. Panašių avarijų, kai nukenčia gyventojų bendroji nuosavybė, fiksuojama vis daugiau.

Ekspertai sako, kad jei avarija ar stichija sugadina bendrąją nuosavybę, išvengti nuostolių padėtų bendrojo naudojimo patalpų draudimas. Tiesa, gyventojai iki šiol įpratę drausti tik savo privačius butus, o apie kitokį draudimą susimąsto tik įvykus nelaimei.

Prieš keletą savaičių viename Viršuliškių daugiabutyje įvyko avarija, kurią gyventojai atsimins dar ilgai. Čia viename iš namo butų trūko šalto vandens ventilis, todėl buvo ne tik nutrauktas vandens tiekimas, bet ir keletą dienų namo gyventojai negalėjo naudotis liftais 23 aukštų pastate. Greta nepatogumų gyventojai patyrė ir nemenkų finansinių nuostolių.

Bute įvykusi avarija padarė žalos laiptinės lubų plokštėms, buvo apgadintos koridorių sienos, sugadinti liftų iškvietimo mygtukai, informaciniai ekranai, kabinos apšvietimo šviestuvai bei pulto valdymo plokštė. Be to, teko išsiurbti vandenį iš liftų šachtų.

Preliminari nuostolių suma siekia daugiau nei 5000 Eur. Gali būti, jog šią sumą solidariai turės sumokėti viso namo gyventojai.

Draudimas saugo bendrąją nuosavybę

Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis sako, kad nelaimingi atsitikimai, susiję su daugiabučių bendrojo naudojimo konstrukcijomis bei patalpomis, ir dėl to atsirandantys dažnai nepakeliami finansiniai kaštai gyventojams yra aktuali šiandienos problema. Ir nors savo privačius būstus draudžia apie 30 proc. šalies gyventojų, apie bendrosios nuosavybės draudimą lietuviai susimąsto tik tada, kai įvyksta brangi nelaimė.

„Bendrojo naudojimo objektų draudimas yra efektyvi ir kitose valstybėse plačiai naudojama priemonė. Tiesa, vienose šalyse jis puikiai veikia dėl gyventojų sąmoningumo, o kitose – yra privalomas. Lietuvoje taip pat galimas ne vienas šios problemos sprendimo būdas. Vienas jų – gyventojų švietimas apie kylančias rizikas, jų atsakomybes bei pareigas, o taip pat apie draudimą kaip gyventojų interesų apsaugos priemonę. Tokiu atveju didėjantis daugiabučių išdraustumas, kuris, pavyzdžiui, Skandinavijoje siekia apie 90 proc., ženkliai prisidėtų prie problemos sprendimo“, – teigė A.Romanovskis.

Kaupiamųjų lėšų paskirtis – kita

Bendrovės „Mano BŪSTAS“ atstovai sako, kad įmonė savo klientams jau gali itin geromis sąlygomis pasiūlyti drausti bendrąją nuosavybę ir tokiu būdu, nutikus nelaimei, padėti išvengti neplanuotų išlaidų. Bendrovė bendradarbiauja su draudimo rinkos lyderiais, todėl daugiabučių gyventojams gali užtikrinti jų poreikius atitinkančius sprendimus.

„Šiandien galime pasiūlyti apsaugą tiek bendrosioms daugiabučių konstrukcijoms, tiek bendrojo naudojimo patalpoms ir parkavimo aikštelėms bei inžinerinei įrangai. Toks draudimas yra siūlomas individualiai įvertinus draudžiamą objektą. Nesvarbu, namas senas ar naujas, bet niekas nėra apsaugotas nuo gamtos išdaigų. Stichijų sukelti nuostoliai skaičiuojami tūkstančiais ar net dešimtimis tūkstančių eurų, todėl žalos atveju nuostolių dengimas gula ant gyventojų pečių. Taigi vienas iš efektyviausių būdų išvengti neplanuotų nuostolių – drausti bendrąją nuosavybę. Šiuo metu jaučiame didelį susidomėjimą tokia paslauga, tačiau noriu priminti, jog draudimas įsigalioja tik tada, jei tam pritaria namo savininkų dauguma“, – teigia „Mano BŪSTAS“ atstovai.

Kaina už ramybę ir galimybė išvengti neplanuotų išlaidų nėra didelė. Skaičiuojama, kad vidutinio dydžio butas už tokią paslaugą moka tik apie 2-3 eurus per mėnesį.

A.Sabaitė taip pat išsklaidė gajų mitą, esą neplanuotų nuostolių atvejų gyventojai žalą padengtų iš namo kaupiamųjų lėšų. Jos teigimu, tokių lėšų panaudojimo paskirtis visai kita, tad sprendimas naudoti kaupiamąjį fondą žalos atlyginti – ekonomiškai nepamatuotas ir nenaudingas patiems gyventojams.

„Kaupiamosios lėšos yra renkamos tam, kad prireikus būtų galima atlikti stambesnės apimties remonto darbus: sutvarkyti seną stogą, fasadą, atlikti vamzdynų ar kitų inžinerinių sistemų remontą ar kitaip investuoti į daugiabučio ekosistemos gerbūvį. Tuo metu bendrojo naudojimo objektų draudimas reikalingas tam, kad būtų padengta žala nenumatytiems atvejams, atsiradusiems dėl stichijos, piktavalių išpuolių ar gyventojų neatsargumo. Padengti tokias žalas kaupiamosios lėšomis yra neracionalu ir netikslinga“, – akcentavo „Mano BŪSTAS“.