Kalba ekspertai Naudinga žinoti

Kokios statybos namai patvaresni: naujos ar senos?

Būsto įsigijimo ar jo tvarkymo klausimai yra aktualūs visiems. Vieni būstą perka senos statybos daugiabučiuose, kiti investuoja į naujuose namuose įrengtą butą. Tačiau, kurie namai yra patvaresni ir kokios dažniausiai pasitaikančios jų problemos, klausiame statybos inžinieriaus Vytauto Bronislavo Elenbergo.

Nors dažnai galvojama, jog gyvendami senos statybos name susidursime su daugiau iššūkių nei naujos, tačiau viskas priklauso nuo to, kokia yra namo konstrukcija. Kaip teigia statybos inžinierius V. B. Elenbergas, stambiaplokščiai namai visuomet turėjo vieną pagrindinę problemą – siūlių pralaidumą. Ankstesniais laikais medžiagos, kuriomis buvo sandarinamos siūlės, nebuvo tokios kokybiškos ir efektyvios, todėl laikui bėgant, saulės ir vėjo veikiamos, susispaudė, sukietėjo ir sutrūkinėjo. Ir būtent dabar, kai daromas namo remontas, dažnai siūlės yra per daug užsandarinamos ir pradeda kauptis kondensatas. Jeigu siūlės būtų pusiau prapučiamos ir džiovinamos, tokia problema neiškiltų.

Kita namų kategorija – mūriniai namai. „Ankstesniais laikais, taupymo tikslais, išilginės sienos buvo sudarytos iš dviejų pusplyčių storio sienos ir viduje įdėta 5 cm vatos. Tose vietose, kur pamatai teisingai pastatyti, tokio tipo namai stovi kaip stovėję, tačiau ten, kur pamatai pastatyti ne vietoje, namo sienos išsikišusios ir deformuojasi bei pleišėja“, – akcentuoja V. B. Elenbergas.

Pagrindinė naujų namų problema – pleišėjančios sienos. V. B. Elenbergas pastebi nuolatinį skubėjimą: „Visi nori kuo greičiau užbaigti darbus, parduoti namą ir įrengti dalinę apdailą, o tai neleidžia pastatui pilnai išdžiūti. Žmonės paskuba, ant drėgno, dar šlapio paviršiaus sudeda vandens su glaistais ir dažais, o po 3 – 8 mėnesių ar po 1,5 metų kampuose ir visur kitur ima pleišėti sienos. Kartais patariu žmonėms apsigyventi išglaistytame name ir išsidažyti jį po metų, tačiau visi skuba greit apsigyventi, dėl to vėliau reikia taisyti klaidas.“

Svarbu atkreipti dėmesį ir į požemines stovėjimo aikšteles. Kaip teigia statybos inžinierius V. B. Elenbergas, norėdamos sutaupyti pinigų, statybų bendrovės įrengia netinkamus drenažinius ir hidroizoliacinius sluoksnius. Vėliau gyventojai skundžiasi dėl vandens pralaidumo ir sugadinto turto.

Kita problema, kuri pritaikoma senos ir naujos statybos namams – gyvenimo būdas. V. B. Elenbergas teigia, jog žmonės daro vieną esminę klaidą – sustato baldus prie išorinių sienų. Patalpoje esantis oras turi šildyti sienas ir kai jų neblokuoja pristumti baldai ar iki žemės pakabintos užuolaidos, jos šildo gyventojus.

Ankstesniais laikais patalpų vėdinimo užtikrinimui buvo įrengiamos orlaidės, dabar norima sutaupyti daugiau pinigų ir vėdinimo sistemos įrengiamos netinkamai. Dėl šios priežasties pradeda pelyti sienos, nes pelėsiui plisti yra sudaromos tinkamos sąlygos – nevykstanti oro cirkuliacija ir drėgmė. Būtent šie faktoriai leidžia sporoms prie buto sienų pabūti ilgiau ir išleisti šakneles.

Nors senos ir naujos statybos namų triukšmo, vibracijos ir kiti aspektai skiriasi, tačiau vienas pagrindinis skirtumas – erdvės. Statybos inžinierius V. B. Elenbergas akcentuoja, jog senuose namuose visas gyvenimo komfortas yra suspaustas į mažas erdves, o šių laikų namai turi dideles patalpas. Tačiau tai vieniems yra pliusas, o norintiems privatumo – minusas.