Kalba ekspertai Naudinga žinoti

Kokiu oru kvėpuoja šiauliečiai?

Šiaulių teritorijoje oro tarša per pastaruosius metus nėra džiuginanti. Tam pakeisti vien tik valdiškų institucijų pastangų neužtenka. Daug kas priklauso ir nuo pačių gyventojų požiūrio į aplinką. Ar šiauliečiai linkę tausoti aplinką ir kokios miesto vietos užterštos labiausiai? Apie tai pasakoja Šiaulių municipalinės aplinkos tyrimų laboratorijos vedėjas Robertas Klimas.

Didžiausias oro užterštumas Šiauliuose daugiausiai fiksuojamas dėl vykdomų pastatų rekonstrukcijų, kelio remonto darbų, taip pat tam įtakos turi ir transporto keliama tarša bei šiluminės energijos gamybos ir individualių namų šildymo sistemų išmetami teršalai. Be to, papildomas teršalų kiekis kartu su oro masėmis gali būti atneštas ir iš kitų Europos regionų.

Šiuo metu Šiaulių miesto teritorijoje yra nustatyta daugiau nei šimtas potencialių taršos židinių (degalinių, naftos bazių, gamybos cechų, garažų, katilinių, plovyklų ir kt.), kurie susitelkę šiaurinėje ir pietinėje miesto dalyse esančiuose pramoniniuose rajonuose.

Vis dėlto karantino metu Šiaulių mieste yra fiksuojama sumažėjusi oro tarša. Tam poveikį turėjo įvairūs eismo sumažėjimai ir ne toks intensyvus šildymo sezonas, taip pat suvešėję želdynai viešosiose erdvėse.

„Kalba Šiauliai“ apie oro taršą šnekučiavosi su Robertu Klimu, Šiaulių municipalinės aplinkos tyrimų laboratorijos vedėju, kuris akcentavo svarbiausius bruožus. Buvo paminėta, jog patys užterščiausi Šiaulių miesto rajonai – Medelynas ir Pabaliai, taip pat kiti gyvenamųjų kvartalų rajonai.

Kas Šiaulių mieste sudaro didžiąją dalį oro taršos?

– Pavasario laikotarpiu jaučiamas oro taršos padidėjimas nuo gatvėse vykdomų remonto darbų, sauso paviršiaus, dideliais kiekiais važiuojančių automobilių. Vasaros metu oro tarša labiausiai susijusi su ta pačia transporto tarša, nes eismas būna kur kas intensyvesnis, ypač Sodo g. kelyje. Taip pat oro tarša padidėja ir nuo logistikos bei pramoninių objektų, įvairių statybviečių, medienos ir atliekų deginimo.

Kalbant apie oro taršą ežeruose, šiuo metu vandens telkiniuose yra daug nusėdusių žiedadulkių, kurios atspindi aplinkos pokyčius. Be to, kai kurie žmonės turi alergiją žiedadulkėms, todėl jiems būna įvairių simptomų, kuriuos tenka įveikti. Kuo gatvės bus švaresnės, tuo ežerų vanduo taip pat bus skaidresnis ir švaresnis. Pastarosiomis dienomis Šiaulių miesto gyventojai yra sunerimę dėl Rėkyvos ežero kokybės, nes vandens telkinys ganėtinai rudos spalvos, tačiau taip yra susidarę dėl esančių durpių.

Per šiuos pusę metų Šiaulių mieste yra užfiksuoti devyni viršijimai dėl pakeltosios oro taršos.

Pasitaiko atvejų, kai ore tikrai yra matomi juodos spalvos dūmai, kurių priežastis – akmens anglių deginimas. Gyventojai turėtų į tai reaguoti ir ieškoti alternatyvų, kurios mažintų taršos santykį.

– Kaip būtų galima pakeisti aplinką į švaresnę?

– Patarčiau rinktis ekologiškesnį kurą ir daugiau vaikščioti pėsčiomis. Taip pat yra stengiamasi orientuotis į žiedinę ekonomiką bei žaliąją energetiką, aplinkai draugišką transportą. Tam pasiekti yra labai svarbus mūsų, žmonių požiūris į aplinką bei sveikesnę gyvenseną. Visoje Lietuvoje yra vykdomas darnaus judrumo planas, o tranzitinio transporto mažinimas akcentuotas į 20 proc.

Šiaulių mieste yra skelbiamos ir „Švaros dienos“, tačiau jos nelabai keičia žmonių požiūrio ir gyvenimo būdo pasirinkimo gyventi nors kiek švaresnėje aplinkoje.