Naudinga žinoti

Pasiūlymai, ką aplankyti aplink Šiaulius rudenį

Ruduo įsibėgėja su puikių orų prognozėmis, taigi, tai puiki proga sedėjimą namuose iškeisti į laisvalaikį, aplankant įdomias Šiaulių regiono vietas. „Kalba Šiauliai“ parengė keletą vietų rekomendacijų, kur apsilankyti ne tik šviečiant saulei, bet ir orams truputį atvėsus.

Šiaulės apžvalgos bokštas

Apžvalgos bokštas pastatytas tarp Šiaulėnų ir Šaukoto esančiuose kalneliuose, nuo kurio atsiveria Šiaulėnų ir Šaukoto apylinkių vaizdai. Užlipus į jį atsiveria kvapą gniaužianti panorama: galima pamatyti ne tik Radviliškio miestą ir jo apylinkes, bet ir Rėkyvą. Prie bokšto įrengtas pėsčiųjų takas, juo galima nueiti iki Kudinų piliakalnio, kitaip vadinamu Šiaulės kalnu. Netoliese yra Varpinės kalnas, šiek tiek atokiau – Kartuvių kalnas. Šiaulėnų ir Šaukoto apylinkėse išsidėsčiusius objektus galima pasiekti ne tik automobiliu, bet ir dviračiu. Parengtos dvi trasos (viena – apie 22 kilometrų, kita – apie 17 kilometrų), jos apjungia įdomius lankytojams objektus: Diktariškių, Šiaulėnų dvarus, Šiaulėnų Šemetų koplyčią, Šiaulėnų krašto muziejų.

Pageluvio ežeryno takas

Takas supažindina su Kurtuvėnų regioninio parko Pageluvio kraštovaizdžio draustinio vertybėmis. Keliaujant taku aplankysite Geluvos, Barsukyno, Dubuko ežerus, Barsukyno ozą ir ant jo esantį piliakalnį bei Sukilėlių pušį.

Minaičiai

1948 m. rudenį Prisikėlimo apygardos štabas ieškojo vietos žiemojimui. Pasirinkta rėmėjų A. ir S. Miknių sodyba Minaičių kaime. Po klėtele partizanai išsikasė nedidelį bunkerį, kuriame apsigyveno apygardos štabo nariai. Tačiau į istoriją šio bunkerio vardas įsirašė didžiosiomis raidėmis dėl čia paskelbtos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos. Apleidę Balandiškį (arba grįždami čia po bendrų pasitarimų), partizanų vadai persikėlė į Minaičių bunkerį, kuriame kartu dirbo kiek daugiau nei dvi savaites. Taip buvo pasiektas aukščiausias partizaninio karo taškas: įkurtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis, kuris jungė beveik visos Lietuvos partizanus.

Po partizanų vadų susitikimo, bunkeriu partizanai toliau naudojosi. Jame Izabelė Vilimaitė-Stirna gydė Užpelkių kautynėse sunkai sužeistą Lauryną Mingilą-Džiugą. 1953 m. nebegyvenamas bunkeris įgriuvo, todėl šeimininkų buvo užverstas. Šiandien šioje vietoje įkurtas partizanų memorialas, pastatytoje klėtelėje įrengta ekspozicija.

Juodlės pažintinis takas

Pažintiniame ekologiniame take aplink Juodlės ežerą pažymėta 12 stotelių. Keliaujant iš vienos į kitą susipažįstama su kraštovaizdžiu, parkui būdingais miškais, kertinėmis miško buveinėmis, pelkėmis, retų rūšių augalais, grybais bei gyvūnais. Prie tako įrengti informaciniai stendai, apžvalgos bokšteliai.

Juodlės kalnas – paskutinė pažintinio tako stotelė. Nuo kalno atsiveria išraiškingas kraštovaizdis: mišku apaugusios kalvos, nendrėmis užželiantis ežeras, pakrantės nameliai. Prie Juodlės galima poilsiauti – maudytis, žvejoti.

Kleboniškių vėjo malūnas

Vėjo malūnas su technologine įranga – technikos paminklas. 1971 m. jis buvo įrašytas į vietinės reikšmės architektūros paminklų sąrašą, nuo 1997 m. – įtrauktas į LR Kultūros vertybių registrą. Veikiančio malūno muziejinė paskirtis leidžia lankytojams geriau pažinti šį unikalų technikos paminklą. Jis naudojamas pažintinio turizmo reikmėms, lankytojams demonstruojamas malimo procesas.Malūno siluetas darniai įsilieja į archaišką kaimo aplinką. Tai vienas geriausiai išlikusių vėjo malūnų Šiaulių krašte. Jo atnaujintas pastatas išlaikė visus šio tipo medinės architektūros statiniams būdingus bruožus. Suremontuoti mechanizmai gali malti grūdus naudojant vėjo energiją.

Simono Daukanto memorialinis muziejus

Papilė gali didžiuotis ne tik gamtos, istorijos ir kultūros lobiais, bet ir iškiliomis asmenybėmis, iš kurių bemaž daugiausia nuveikęs Lietuvos labui – Simonas Daukantas. Šiam pirmajam Lietuvos istoriją parašiusiam lietuvių kalba istorikui 1986-10-27 Papilėje buvusioje Ignoto Vaišvilos altarijoje atidarytas    Simono Daukanto atminimo muziejus.

Muziejuje eksponuojama Simono Daukanto „Lietuvos istorijos pirmasis leidinys 1893 m.“, antrasis „Būdo senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ leidimas, įvairi dokumentinė medžiaga, dokumentų faksimilės ir kopijos, fotografijos, dailininkų A. Každailio, R. Šakalio, A. Surgailienės, papilėniškio A. Švažo ir kitų ofortai ir raižiniai, iš viso pasaulio ekslibrisų kolekcija, skirta istoriko 200 metų gimimo jubiliejui, unikalus eksponatas – paties šviesuolio rankomis padaryta kėdė iš obels šakų, Papilės Juros periodo atodangos fosilijos ir kapinyno radiniai.

Muziejaus kiemelyje – pirmoji S. Daukanto antkapinė plokštė, tolėliau – klėtelė, kurioje įrengta etnografinė ekspozicija, už jos – Lakštingalų slėnis, XVIII a. akmeninis takelis, kuriuo galima nukeliauti prie Ventos upės.

Simono Daukanto muziejuje vyksta istoriko gimimo ir mirties metinių minėjimai, knygų pristatymai, parodos, kameriniai vakarai, kiti įvairūs renginiai. Tradicinė Lakštingalų nakties poezijos šventė, vykstanti gegužės mėn. pabaigoje.

Fotografijos muziejus

Fotografijos muziejaus – vienintelis specializuotas fotografijos meno ir technikos muziejus Lietuvoje, svarbus daugiafunkcinis fotografijos centras, kuris saugo ir reprezentuoja reikšmingą beveik 150 000 eksponatų ir muziejinių vertybių Lietuvos vizualiojo paveldo, fotografijos technikos ir įrangos, spaudinių ir dokumentų rinkinį. 2014 m. modernizuotame muziejuje organizuojamos šiuolaikinės ir istorinės Lietuvos ir užsienio fotografijos parodos, vyksta susitikimai su autoriais, fotografijos tyrinėtojais, edukaciniai užsiėmimai bei kita įvairiapusė šiuolaikiška ir inovatyvi edukacinė ir pramoginė veikla. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Šiaulių „Aušros“ muziejaus ir Tatjanos Luckienės–Aldag trišaliu susitarimu 2014 m. muziejuje įkurtas Vito Luckaus fotografijos centras, kuris tyrinėja XX a. II pusės Lietuvos meninę fotografiją ir vieno konceptualiausių jos atstovų – Vito Luckaus kūrybą, rūpinasi jo archyvo išsaugojimu,  kitų šio laikotarpio fotografijos kūrėjų archyvų globa, tyrimu ir sklaida.

Kino muziejus

Šiaulių kino muziejuje sukaupti eksponatai pasakoja apie filmų kūrimo procesą, priemones, autorius, miesto kino istoriją, mieste vykusius renginius. Eksponuojamos priemonės, kino dokumentai, afišos, trofėjai.

Muziejuje yra nedidelė 50 vietų salė, kurioje galima pamatyti senus archyvinius kino filmus, sukurtus Šiauliuose nuo 1928m. iki šių dienų. Čia vyksta filmų premjeros, susitikimai su režisieriais, rodomos retrospektyvinės programos.

Radijo ir televizijos muziejus

Muziejaus ekspozicija leidžia pažinti kitokią garso ir vaizdo kultūrą. Joje atskleidžiama istorinių garso ir vaizdo bei telekomunikacijos prietaisų raida nuo XIX a. pab. iki pat šių dienų, pristatomos retų tebeveikiančių prietaisų kolekcijos, supažindinama su jų veikimo principais bei galimybėmis.

Telefonijos muziejus

Telefonijos muziejus įsikūręs istoriniame pastate (buvusi miesto iždinė), pačiame Šiaulių miesto centre. Idėją įkurti tokio tipo muziejų DIDWW brandino ne vienerius metus. Surinkusi ir sukaupusi nemažą eksponatų kolekciją bei įvairios istorinės medžiagos apie telefonijos istoriją Lietuvoje ir pasaulyje, 2019 m. ji atidarė vieną iš nedaugelio tokio tipo inovatyvų, šiuolaikišką, istorinį Telefonijos muziejų Lietuvoje.

Šiaulių apskrities policijos muziejus

Muziejus įkurtas 1996 metais. Jame galite susipažinti su Lietuvos ir Šiaulių policijos atsiradimo (įkūrimo) istorija, apžiūrėti pareigūno uniformas, pasimatuoti neperšaunamą liemenę ar palaikyti skydą, „pasimatuoti“ antrankius arba patiems pasidaryti piršto antspaudą.

Šiaulių geležinkelių muziejus

Šiaulių geležinkelio žinybinis muziejus įkurtas 1971 m., minint Šiaulių geležinkelio 100-ąsias metines. Įkūrimo iniciatorius – Aronas Petuchovskis, tuometis Šiaulių geležinkelio stoties viršininkas. Įrengtos dvi ekspozicijos: lauko ir muziejinė-istorinė. Po rekonstrukcijos muziejus įsikūrė geležinkelio infrastruktūros filialo teritorijoje.
Muziejuje sukaupta apie 6000 eksponatų, fondai nuolat papildomi naujais eksponatais, kuriuos dovanoja filialo darbuotojai ir miesto gyventojai. Lauko ekspozicija pradėta kaupti 2004 m. filialo “Šiaulių geležinkelių infrastruktūra” direktoriaus Algirdo Karužio iniciatyva. Ekspozicija užima 13 ha plotą.
Ekspozicija skatina lankytojus būti ne tik stebėtojais, bet ir aktyviais dalyviais. Čia lankytojus pasitinka siaurojo geležinkelio garvežys PT-4–153 ir plačiojo geležinkelio garvežys L–0106, vikšrinės traktorių, įvairių tipų drezinos, siaurojo geležinkelio vagonas ir kita technika. Lankytojus sudomina nutiesta kelio atkarpa ant metalinių pabėgių, iešmų perjungimo mechanizmas, mediniai ryšių ir elektros stulpai, daug kitų eksponatų.