Naudinga žinoti

Penki vakarai – penkios lankytinų vietų Šiauliuose kryptys

Šiuo metu Lietuvoje vyrauja ne itin karšti orai. Nepaisant to, vasara yra tas metas, kuomet grįžus iš darbo norisi išnaudoti ilgus ir šviesius vakarus bei kažką pamatyti ar nuveikti. „Kalba Šiauliai“ nusprendė atrinkti penkias vietas, kurias galėtumėte aplankyti po ilgos ir varginančios dienos.

Salduvės piliakalnis

Užlipę ant Salduvės piliakalnio, esančio vos 5 km nuo miesto centro, galite išvysti amą gniaužiantį  kraštovaizdį. Piliakalnis įrengtas aukščiausioje atskiros didelės kalvos dalyje.

Legendoje apie Salduvės piliakalnį pasakojama, jog kažkada čia gyvenęs didikas, turėjęs nepaprastai gražią dukterį, kurią pamilęs šaunus jaunikaitis. Įsimylėjėliai mėgdavę vaikščioti kalno viršūne. Tokia meilė dievui Perkūnui pasirodžiusi per daug nepadori, per daug saldi, ir jis vieną dieną sukėlęs didžiulę audrą, sugriaudėjęs ir trenkęs į kalną. Esą nuo taip tragiškai pasibaigusios saldžios meilės ir kilo piliakalnio pavadinimas – Salduvė.

Kita legenda teigia, jog ten, kur dabar Salduvė, kažkada buvęs labai turtingas miestas, bet jo gyventojai užmiršę dorovę – kilęs baisus viesulas ir viską užnešęs, užpylęs žemėmis…

Tarybiniais metais prie kalno buvo pradėtos rengti dainų ir šokių šventės.

Girnikų piliakalnis (Šikšto kalnas)

183,1 m aukščio virš jūros lygio kalnas arba piliakalnis Šiaulių rajone, Bubių seniūnijoje. Pietinėje kalno papėdėje iškastas Ventos – Dubysos kanalas. Nuo kalno matosi Šatrijos kalnas, Kalniškių piliakalnos  bei žaliaskarės pušys. Į šiaurę nuo kalno tyvuliuoja Bulėnų ežeras.

 

Bubių piliakalnis ir Bubių dvaras

Sakoma, kad Bubių gyvenvietės pavadinimas atsiradęs dėl aplinkiniuose miškuose gausiai gyvenusių didelių paukščių – kurtinių, kurie savo baubsėjimu visoje apylinkėjė keldavę triukšmą. Bubių piliakalnis (Pilalė) suvaidino svarbų vaidmenį žemaičių kovose su kryžiuočiais. XIII a. ant jo stovėjo viena iš stipriausių Šiaulių žemėje Dubysos pilis (vok. Dobitzen). 1236 metų vasarą pilį nesėkmingai bandė užimti Saulės mūšyje sumušti kalavijuočiai. Įgulos pasipriešinimas padėjo kunigaikščiams Bulioniams pasivyti ir galutinai sunaikinti priešus prie Mūšos upės. 1348 ir 1358 metais didelės Ordino kariuomenės pajėgos Dubysos pilį sudegino.

 

Grafo Zubovo dvare esantis restoranas

Ginkūnų dvaras

XIX a. pabaigoje grafas Vladimiras Zubovas su žmona Sofija Ginkūnų dvare sukaupė apie 3000 knygų biblioteką. 1900 m. knygas perdavė Šiauliuose įkurtai visuomeninei bibliotekai. 1896 m. savo rūmų rūsyje Sofija ir Vladimiras Zubovai įsteigė slaptą lietuvių mokyklą, dalį savo pajamų skyrė vietos jaunimui mokyti. Mokyklą lankė vyresni kumečių vaikai. 1902 m. mokykla perkelta į specialiai jai pastatytą pastatą. 1940 m. dvaras buvo nacionalizuotas.

Ginkūnų dvaras (atostogoskaime nuotr.)

Šokolado muziejus

Saldainių fabrikas „Rūta“, bemaž šimtmetį viliojęs praeivius saldžiais šokolado, karamelės, skrudintų riešutų ir verdamų uogų kvapais, 2012 m. pravėrė savo senojo pastato duris lankytojams.

Būtent čia, senajame fabriko pastate, įsikūrė „Rūtos“ šokolado muziejus.

Muziejaus ekspozicija pristato ne tik įdomią fabriko istoriją, bet ir atveria keturių tūkstantmečių šokolado vartojimo paslaptis ir ypatumus. Muziejuje tampa aišku, kur auga „šokolado medžiai“, kaip šokoladą gamino majai ir actekai, kaip jo vartojimo tradicijos keitėsi amžiams bėgant. Čia pasakojama apie pirmuosius Lietuvos šokolado fabrikus ir ilgiausiai šalyje veikiantį saldainių fabriką „Rūta“.

Šalia muziejaus veikia istorinė „Rūtos“ saldainių parduotuvė, įsikūrusi patalpose, kuriose ir tarpukariu veikė senoji fabriko saldainių krautuvėlė.

Po smagios ekskursijos lankytojus svetingai priima „Rūtos“ kavinė. Čia tinkama vieta pailsėti malonioje aplinkoje, pagurkšnoti šokolado, gilių kavos ar kitokių gėrimų, paragauti išskirtinių desertų ar užkąsti.

Šokolado muziejus