Kalba gyventojai

Salemonas Paltanavičius užsimena, kada sulauksime tikro pavasario

Panašu, kad tikras pavasaris nevėluos
Panašu, kad tikras pavasaris nevėluos

Nors už lango dar žvarba, kalendorinis pavasaris jau čia. Pirmieji jo ženklai buvo justi dar vasarį: nutirpęs sniegas, paukščių čiulbėjimas, pliusinė temperatūra dieną. Kaip teigia aplinkosaugininkas, gamtininkas Selemonas Paltanavičius, apie artėjantį pavasarį praneša pati gamta, tereikia atidžiai skaityti jos ženklus. Klausiame jo, kaip atpažinti pavasario šauklius.

Ant kurio šono užmiega barsukas?

Yra metuose tokia diena, kada gamtininkai, stebėdami, kaip užmiega barsukas, gali pasakyti, ar greit sulauksime pavasario. Ta diena yra sausio 25-oji – ji vadinama pusiaužiemiu. „Jei tą dieną būna apsiniaukę, barsukas nemato savo šešėlio, tad grįžęs į savo urvą jis gula ant to paties šono. Tai reiškia, pavasaris greit ateis. Jei tą dieną ryškiai šviečia saulė, barsukas gulsis ant kito šono. Tai reiškia, kad jis dar ilgai miegos žiemos miegu. Šiemet pusiaužiemis nebuvo saulėtas, tad tikro pavasario ilgai laukti neteks“, – gerą žinią pranašauja S. Paltanavičius.

Matyti pirmieji pavasario ženklai

Nors, pasak S. Paltanavičiaus, vasaris yra labai nenuspėjamas, tačiau akylesni žmones jau galėjo pastebėti pirmuosius pavasario šauklius. Ir ne tik pamatyti, bet išgirsti ar net užuosti.

Kai sniegas ir ledas ima tirpti ore tvyro ypatingas kvapas, kurį gamtininkai vadina pavasario kvapu. To kvapo kaltininkės yra dirvožemyje gyvenančios ir besidauginančios bakterijos.

Pavasarį pranašauja ir pirmoji didžiosios zylės giesme: jei giesmė švari ir skambi – drąsiai laukiame pavasario, o jei ne – žiema trauktis dar neketina. „Kaimuose sakydavo: zylė jau pataiko. Vadinasi, praneša apie artėjantį pavasarį. Žinoma, aiškiausiai paukščiai girdimi kovo mėnesį“, – teigia S. Paltanavičius.

Gamtininkas Salemonas Paltanavičius
Gamtininkas Salemonas Paltanavičius

Kitas svarbus pavasario pranašas – ilgėjančios dienos. Kuo diena ilgesnė – tuo greičiau sulauksime šiltų orų.

Mūsų protėviai turėjo neeilinį gebėjimą skaityti gamtos ženklus: orientavosi pagal dangaus kūnus, atidžiai stebėjo gamtos reiškinius. Šiandien belieka tik stebėtis, kaip tiksliai be jokių astronominių prietaisų jie apibrėžę bet kokių procesų laiką ir reikšmę.