Renginiai

Šiaulių kamerinio orkestro narė: mes patys formuojame žmonių muzikos skonį

Šiais metais Šiaulių kamerinis orkestras švenčia 30 veiklos metų jubiliejų

Šiais metais Šiaulių kamerinis orkestras mini 30 veiklos metų. Viena lojaliausių šio orkestro narių, smuikininkė Jūratė Stakvilevičienė sutiko pasidalinti mintimis, kaip keičiasi Šiaulių kamerinis orkestras bėgant metams, kiek koncertų jiems pavyksta surengti ir ar galima išgyventi iš muzikantės algos.

Papasakokite, kiek laiko esate Šiaulių kamerinio orkestro narė ir kaip jūsų veikla čia prasidėjo?

Čia dirbu nuo 1990 metų. Būtent tais metais baigiau muzikos akademiją ir tuometinis mano profesorius man pasakė: važiuok į Šiaulius (aš tuo metu jau buvau ištekėjusi už šio krašto žmogaus), ten yra susikūręs kamerinis orkestras. Paklausiau jo patarimo ir persikėliau į Šiaulius. Tada orkestras buvo susikūręs metus laiko. Iki tol tai buvo profesionalus simfoninis orkestras ir vėliau persiformavo į Šiaulių kamerinį orkestrą, tokį, koks jis yra dabar. Dar ir dabar orkestre gausu žmonių, prie jo prisijungusių pačioje pradžioje.

Ar kada skaičiavote, kiek per tuos metus esate dalyvavusi koncertų?

Sunku ir suskaičiuoti… Niekada nedirbame dėl koncertų kiekio, viską darome, jog kiekvienas koncertas būtų kuo profesionalesnis ir geresnis. Visgi, per metus surengiame nuo 20 iki 25 koncertų.

Man kiekvienas koncertas yra Dievo palaima. Bet turbūt įsimintiniausi yra tie, kurių metu prie dirigento pulto stovi tokie korifėjai, kaip Saulius Sondeckis, Juozas Domarkas ar Modestas Pitrėnas. Koncertai, kuomet ant scenos lipa pasaulinio garso solistai, Petras Geniušas, ir groja kartu su mumis – užima kvapą.

Jūratė Stakvilevičienė jau 29-erius metus yra Šiaulių kamerinio orkestro narė

Ar skiriasi koncertai Šiauliuose ir kituose miestuose?

Atsakomybė visada vienoda. Kiekvienąkart norime pasirodyti gerai ir, be abejo, norime, jog žiūrovai mėgautųsi mūsų pasirodymu.

Aišku, posakis, jog namuose pranašu nebūsi, iš dalies yra teisingas. Nors ir džiugu, jog kaip orkestras, mes turime savo publiką. Dažnai salėje matau tuos pačius žmones, vadinasi, pas mus susirenka labai tikslinė auditorija, kuri nuolat domisi klasikine muzika.

Šio orkestro nare esate 29-erius metus. Ar kažkas pasikeitė per šį laiką?

Norėtųsi, jog orkestras keistųsi labiau ir jį papildytų nauji ir jauni jo nariai. Mes visi esame senbuviai, kai kurie orkestre groja nuo pat jo pradžios.

Su kiekvienu nauju vadovu, dirigentu orkestras atranda vis naujų spalvų ir įgyja naujos patirties. O dabar su nauju vadovu Vilhelmu Čepinskiu mes tikslingai einame profesionaliu tobulėjimo keliu. Jis ir pats yra smuikininkas, todėl aiškiai supranta, kokio skambėjimo nori iš orkestro. Per šį pusmetį mes tikrai pastebėjome, jog skambame daug maloniau ir gražiau.  Ir labai smagu iš kolegų muzikantų išgirsti, jog dabar mes skambame ypatingai.

Šiais metais švenčiate 30 orkestro gyvavimo metų. Kuo šie metai ypatingi?

Kaip pagalvoji, 30 metų kolektyvui tikrai nemažai, tačiau iš kitos pusės – yra ir senesnių. Turbūt išskirtinis dalykas – kolektyve atsiradusi branda.

Ką galėtumėte įvardinti didžiausiomis orkestro sėkmėmis ir nesėkmėmis?

Didžiausia sėkmė, jog apskritai šis orkestras egzistuoja ir gyvuoja. Kone visi orkestro nariai yra pedagogai ir, būtent, tai yra jų pagrindinė veikla. Didžiausias pasiekimas, jog mes nesubyram. Nesvarbu, jog turime kitų darbų. Visgi, tai gali būti ir savotiška nesėkmė, nes negalime sau leisti dar daugiau laiko praleisti orkestre, skirti laiko asmeniniam tobulėjimui muzikos srityje. Dabar mūsų dienos yra aiškiai suplanuotos: pusę dienos praleidžiame repetuodami orkestre, o kitą pusę –  dirbdami su mokiniais.

Ar už gaunamus honorarus pavyksta išgyventi?

Nelabai. O gal tik ne mūsų mieste…

Visgi, kiek žinau, Lietuvoje visų orkestrų nariai turi papildomų darbų. Turbūt tai ir yra muzikanto dalia. Prieš daugelį metų buvau Australijoje ir gyvenau šeimoje, kuri turėjo muzikantę. Dar ir dabar prisimenu jų žodžius, jog visame pasaulyje muzikantai neišgyvena vien tik iš grojimo.

Dauguma Pop muzikos atlikėjų stipriai nesistengdami puikiai išgyvena iš gaunamų honorarų. Ar dėl to neapima pyktis?

Negalima pykti, nes mes patys turime formuoti žmonių muzikos skonį. Pačių žmonių reikalas yra atskirti, kas yra grynuolis ir, kas yra laikinumas. Bet turbūt visų gyvenime Pop muzika užima didesnę laiko dalį: važiuoji mašina – įsijungi radijo stoti, kuri groja Pop muziką, namuose gamini vakarienę – klausai Pop muzikos.

Klasikinė muzika – lyg darbas. Jai turi turėti ne tik tradicijas, bet ir ją suprasti.