Kalba gyventojai

Šiauliuose dirbanti mokytoja Virginija Savickaitė: „Geras mokinys yra smalsus“

Šiaulių Didždvario gimnazijoje dėstanti chemiją, 2014 metais išrinkta viena geriausių mokytojų Lietuvoje,  Virginija Savickaitė kiekvieną vasarą laukia prasidėsiančio rudens ir naujų mokslo metų. Ši specialistė sutiko papasakoti, kas ją labiausiai motyvuoja mokytojos darbe ir dėl ko jai kartais skauda širdį.

Mokytoja dirbate daugiau nei 30 metų. Ar artėjant naujiems mokslo metams nepagalvojate, kad jau pavargote nuo buvimo mokytoja?

Mokytoja pradėjau dirbti 1987 metais. Šis ruduo bus 32-asis. Jog būsiu mokytoja žinojau jau vaikystėje, taigi dabar net negalvoju, jog galėtų būti kitaip.

Mokytojos darbas tampa dar įdomesnis, kuomet leidi laiką su įvairaus amžiaus jaunimu. Aš dirbu ne tik su gimnazistais, bet  ir su pradinukais „Molio laboratorijoje”, kurioje kartu vystome įdomias veiklas. Kai tu dirbi su vaikais, tu visada turi galvoti apie labai daug dalykų vienu metu. Tai ir yra mano varomoji jėga.

Praėjusią savaitę organizavome penkių dienų stovyklą. Po jos vieno vaiko mama pasakė: „Po šios stovyklos mano sūnus nusprendė, kad bus chemikas“. Tokie žodžiai yra lyg paskatinimas ir nurodymas, kad tu eini teisinga linkme.

Kas jums labiausiai nepatinka mokytojos darbe?

Labiausiai man nepatinka pagarbos bet kuriam mokytojui trūkumas. Ir tai ne visada susiję tik su vaikais. Jei būtų pagarba mokytojo profesijai, tai nepaisant ir mažos algos, mokytojas jaustųsi saugiau. Taip atrodo man, nežinau, gal aš ir klystu. Ne viskas pinigais matuojama…

2014 metais Virginijai Savickaitei Vyriausybėje buvo įteikta Metų mokytojos premija (Šarūno Mažeikos nuotraukos)

Kuo išsiskiria naujoji vaikų karta?

Dabar yra toks metas, kai visuomenė tapo labai laisva. Aš tuo džiaugiuosi, bet yra ir išlygų. Dauguma tėvų tenkina bet kokią vaiko užgaidą. Kai yra tenkinama bet kokia vaiko užgaida, tam vaikui darosi nebeįdomu. Jei atsirado naujovė: elektrinis paspirtukas – jam nupirko paspirtuką. Panorėjo kompiuterio, planšetės – gauna kompiuterį, planšetę. Todėl vaikas nebeprisiima jokios atsakomybės, nes jam atrodo, kad to, ko jis užsinorės, viską gaus. Bet juk šitaip nebūna, nes norint kažką gauti ar pasiekti, reikia įdėti ir truputį darbo bei pastangų.

Kaip su vaikais randate bendrą kalbą?

Jau pirmąją pamoką mokytojas su vaikais turi labai aiškiai apibrėžti tam tikras ribas. Susitarti ir dėl savo, ir dėl vaikų įsipareigojimų. Negali būti, kad vaikas turi laikytis kažkokių susitarimų, o mokytojas ne. Mano, kaip suaugusio žmogaus atsakomybė turi būti dar didesnis siekis laikytis bendrų susitarimų.

Atėję į mano pamokas vaikai sudeda telefonus į dėžutę. Tokios pat taisyklės ir man. Jeigu mes dirbam, tai dirbam visi. Jeigu yra priežastis: gal susirgo šuniukas, gal močiutė ligoninėje, o gal laukia kažkokia svarbi žinia – taisyklės yra koreguojamos taip pat ne tik man, bet ir mokiniams.

Kokia yra jūsų nuomonė, kas Lietuvos švietimo sistemoje yra negerai? Kaip ją reiktų patobulinti?

Aš negaliu atsakyti, kas yra negerai. Aš galiu pasakyti, kas man atrodo negerai, su kokiomis problemomis šiame darbe susiduriu aš. Pirmiausia, kaip ir minėjau, viskas remiasi į pagarbą mokytojui. Kai bus pagarba mokytojui, bus peržiūrimos bendrosios mokymo programos, viskas pradės keistis. Programų nereikia sunkinti, reikia stengtis kuo daugiau žinių perduoti praktikos metu. Tai vaikams kelia susidomėjimą. Jei kalbėtume apie gamtos mokslus: chemiją, fiziką ar biologiją, jų mokytojai neturi laboranto, kuris mokytojui paruoštų priemones, asistuotų pamokų metu, kuomet klasėje yra 30 vaikų. Neužtenka atėjus į chemijos pamoką kažką papilstyti, reikia suprasti, kodėl ir ką tu darai. Jei vyrautų tokia sistema, ne tik lengvėtų mokytojų darbas, bet ir didėtų vaikų įsitraukimas bei sudominimas.

Mažai kas nori kalbėti apie pinigus, tačiau užtektų atsakyti, ar esate patenkinta savo alga?

Kai tu darbą myli – alga tenkina. Bet ar tai yra pakankami pinigai – mano nuomone ne.

Kas yra gera mokytoja? Ir kas yra geras mokinys?

Geras mokytojas yra tas, kuris nuoširdžiai myli savo vaikus ir myli savo dėstomą dalyką.

Geras mokinys yra tas, kuris yra žingeidus.

Ko palinkėtumėte artėjančios rugsėjo pirmosios proga?

Mums visiems reikia palinkėti stiprybės, susikalbėjimo ir noro, tiek kartu su mokiniais, tiek kartu su mokytojais pasiekti gerų rezultatų.